LIETUVOS VALSTYBINIS MOKSLO IR STUDIJŲ FONDAS
Lithuanian State Science and Studies Foundation
Pritaikyta neįgaliesiems | English  
2017-06-23 Penktadienis
 
Pradžia 

"Lietuvos žinios", 2006 m. vasario 22d. Paskelbta [2006-02-22]
Taupymas mokslo sąskaita brangiai kainuoja
Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius Sigitas Renčys sako, kad mokslo pasaulis labai dinamiškas, negalima atsilikti.
Kad Lietuvos mokslininkai galėtų sėkmingai dalyvauti kuriant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų projektus, jiems būtina informacija apie mokslo naujoves pasaulyje, tačiau tai prieinama ne visiems.

Aldona ARMALYTĖ
a.armalyte@lzinios.lt

"Mokslininkui būtina jausti pasaulio pulsą", - pabrėžė profesorius, habilituotas daktaras Adolfas Laimutis Telksnys konferencijoje, kurią surengė Lietuvos valstybinis mokslo ir.studijų fondas.Šis fondas inicijuoja programų ir projektų, kurie spartins šalies technologinę pažangą, didins mokslo konkurencingumą, rūpinasi, kad mokslui skirtos lėšos būtų efektyviai naudojamos.

Idėjos neleidžia nurimti
"Taupymas mokslo sąskaita brangiai kainuoja", - LŽ sakė Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius Sigitas Renčys. Pasak jo, fondas finansuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus pagal Vyriausybės patvirtintas aukštų technologijų programas ir prioritetines kryptis, taip pat fondo inicijuotas valstybei aktualias programas.

"Mokslo pasaulis yra labai dinamiškas, nuolat atsiranda naujų idėjų ir temų, nuo kurių negalima atsilikti", - teigė pašnekovas. Pasak jo, įgyvendinant 2003-2006 metų mokslo plėtros programą, atsirado naujų mokslo tyrimo sričių, pavyzdžiui, kamieninių ląstelių tyrimai, kurie pasaulyje sukėlė didelį ažiotažą. Lietuva įsitraukė į šiuos tyrimus. Fondas inicijavo kamieninių ląstelių ir žmogaus genomo įtakos aterosklerozei vystytis tyrimus.
Šalies mokslininkams dalyvauti atliekant mokslo pasaulyje aktualius tyrimus padeda tai, kad anksčiau, nei Lietuva tapo ES nare, Valstybinis mokslo ir studijų fondas tapo Europos mokslo fondo nariu.

Uždarumas nuostolingas
Vienas iš konferencijoje aptartų, fondo inicijuotų projektų - "Lietuvos mokslo ir studijų informacijos poreikių tenkinimas mokslinių tyrimų plėtrai pritaikant visatekstes duomenų bazes". Pasak šio projekto vadovo, Kauno technologijos universiteto docento Prano Žiliuko, visatekste duomenų baze turi galimybę naudotis 199 mokslininkai iš 6 mokslo institucijų, tai yra 10 proc. šalies mokslininkų, o jų yra apie 5000.
 Šiam projektui įgyvendinti Valstybinis mokslo ir studijų fondas 2004 metais skyrė 445 tūkst. litų, o 2005 metais - 444 tūkst. litų, Švietimo ir mokslo ministerija – milijoną litų. Pasak profesoriaus Telksnio, universitetų bibliotekose fondai - pasenę, nėra iš ko mokytis studentams. "Investicijos į mokslo informacijos sklaidą atsiperka", - teigė Telksnys. Yra šalių, kurios tuo neabejoja. Suomija mokslo informacinei plėtrai šiemet skyrė 9 mln. eurų (31,05 mln. litų), Estija - 4 mln. eurų (13,8 mln. litų).
Lietuvoje pasigirsta nuomonių, kad per brangu naudotis pasaulinėmis mokslo žinių visatekstėmis duomenų bazėmis. Kita vertus, nekelia abejonių tai, kad vienas iš pažangiausių šalies įmonių - "Ekraną", "Vilniaus Vingį" - rinkose ištikusios problemos atsirado laiku neturint arba tinkamai neįvertinus informacijos apie pasaulines aukštųjų technologijų plėtros, rinkodaros tendencijas.
Šių įmonių patirtis galėtų būti pamoka Lietuvos verslui, kad būtina stiprinti ryšį su mokslininkais, o šiuos skatinti bendradarbiauti su stipriais Europos mokslo centrais.



<< Grįžti