LIETUVOS VALSTYBINIS MOKSLO IR STUDIJŲ FONDAS
Lithuanian State Science and Studies Foundation
Pritaikyta neįgaliesiems | English  
2017-08-19 Šeštadienis
 
Pradžia 

"Lietuvos žinios", 2006 m. gegužės 6 d. Paskelbta [2006-05-06]
Aukštosios technologijos: efektyvi ilgalaikė parama

Mokslininkai, orientuodami šalį kurti aukštųjų technologijų pramonę, 2007-2010 metais
planuoja toliau dirbti biotechnologijų, lazerių technologijų, nanotechnologijų ir
elektronikos, mechatronikos, informacinių bei valdymo sistemų technologijų srityse
 
Aldona ARMALĖ
a.armale@lzinios.lt

Pagal Aukštųjų technologijų plėtros programą 2003-2005 metais valstybės ir verslo parama suteikta 22 projektams. Iš jų 14 buvo remiami nuo 2003-iųjų, 8 - nuo 2005-ųjų. Mokslininkų partnerės įgyvendinant šiuos projektus buvo 28 įmonės - tam jos iš viso skyrė beveik 4 mln. litų. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas programos projektams 2003 metais suteikė 3,572 mln. litų paramą, 2004-aisiais -3,76 mln. litų, 2005-aisiais - 4,9 mln. litų, 2006 metais - 4,802 mln. litų.
"2003-iaisiais pradėta įgyvendinti Aukštųjų technologijų plėtros programa buvo pirma realiai finansuojama tokio pobūdžio programa nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje", - LŽ sakė Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius dr. Sigitas Renčys.
Anot jo, kai programa buvo realiai finansuojama, jos užduotis ėmėsi vykdyti stipriausios šalies mokslininkų grupės, iki tol dariusios fundamentinius tyrimus. "Apibendrinant pirmus programos įgyvendinimo metus galima teigti, kad ji suvaidino svarbų vaidmenį perorientuojant teorinius mokslinius tyrimus į praktinius, siekiant sukurti rinkoje konkurencingus produktus ir technologijas. Per pirmąjį programos etapą šios grupės atskleidė savo potencialą. Jos ir toliau galėtų plėtoti savo tyrimus ir taip sukurti pagrindą aukštųjų technologijų pramonės plėtrai Lietuvoje", - aiškino pašnekovas.
Įgyvendinant Aukštųjų technologijų plėtros programą 2003-2005 metais įdiegtos 28 naujos technologijos, sukurti 47 nauji gaminiai, užregistruoti 7 patentai.

Nauja įranga žmonių sveikatai stiprinti
Vienas sėkmingų Aukštųjų technologijų plėtros programos projektų - "Žmogaus sveikatinimo aukštosios technologijos ir įranga". Jo vadovas - Kauno technologijos universiteto prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius. Projektą įgyvendino Kauno technologijos universiteto (KTU), Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA), Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto, KTU Fizikinės elektronikos instituto mokslininkai ir trys uždarosios akcinės bendrovės: "Katra", "Tempera", "Kardiosignalas". Bendromis mokslininkų ir gamybininkų pastangomis pritaikius aukštąsias technologijas buvo sukurti žmogaus organizmo funkcinių galimybių plėtojimo ir atkūrimo (reabilitacijos) nauji (inovatyvūs) metodai bei įranga. Šie produktai skirti tiek tarptautinei aukštųjų technologijų rinkai, tiek plačiam būriui vartotojų - sportininkams profesionalams, medicinos įstaigų pacientams, kuriems reikalinga reabilitacija. Sukurti įrenginiai leidžia pačiam žmogui (sportininkui ar reabilituojamajam), jo treneriui arba gydytojui stebėti treniruotės proceso poveikį organizmui. Įranga išbandyta per įvairių sporto šakų sportininkų treniruotes. Pagal gautus ir apdorotus išsamius duomenis parengtos rekomendacijos naujų įrenginių naudotojams.

Neperšaunami audiniai ir intelektualios sistemos
Lietuvos tekstilės institutas, bendradarbiaudamas su Vokietijos firma TEIJIN TWARON GmbH, įgyvendino projektą "Audinių paketų balistinio modeliavimo metodų sukūrimas ir. balistinio atsparumo modeliavimas". Jo vadovė - dr. Aušra Abraitienė. Įgyvendinant šį projektą Lietuvos tekstilės institute buvo įkurta balistinių bandymų laboratorija, o balistinio atsparumo prognozavimo technologija pradėta taikyti projektuojant naujus neperšaunamų liemenių pavyzdžius. Instituto darbuotojams pavyko sukurti daugiafunkcinių neperšaunamų, dūriams ir smūgiams atsparių audinių technologiją. Lengvesnių neperšaunamų liemenių, gaminamų iš naujos perspektyvios medžiagos, pavyzdžiai buvo pateikti Lietuvos 2004 metų gaminio konkursui ir apdovanoti.

Lazerių technologijos ir mechatronika
Įgyvendindama projektą "Diodiniais lazeriais kaupinamos didelio skaisčio lazerių sistemos mokslui ir pramonei" (vadovas - dr. Romualdas Danielius) mokslinė gamybinė firma "Šviesos konversija" sukūrė mikrooptinių elementų gamybos technologiją, naudojamą didelės galios lazerinių diodų pluoštams formuoti ir optiniams elementams acilindriniais paviršiais gaminti. Tokio lazerio parametrai geresni už kitų gamintojų analogiškų lazerių parametrus. Vidutinė šio įrenginio rinkos kaina - 500-600 tūkst. litų.
Sukurta pikosekundinių impulsų stiprinimo technologija diegiama bendrovės "Ekspla" pikosekundiniuose lazeriuose. Vidutinė jų rinkos kaina - maždaug 300 tūkst. litų.
Bendradarbiaujant KTU ir "Brown & Sharpe-Precizika" įgyvendinamas projektas "Precizinių ilgio kalibravimo sistemų sukūrimas ir tyrimas". Jo vadovas - KTU prof. habil. dr. Saulius Kaušinis. Mokslinių tyrimų pagrindu įdiegta precizinių skalių (iki 3,5 m ilgio) kalibravimo sistema, valdoma lazerinio interferometro, gali dirbti dinaminiu kalibravimo režimu.
Buvo parengta ir patvirtinta techninė užduotis brūkšninių ilgio matų valstybės etalonui sukurti. Mokslininkų ir gamybininkų parengta ilgio matų kalibravimo sistema jau dabar gali būti naudojama šalies metrologinei infrastruktūrai stiprinti ir valstybės ilgio matų etalonų kompleksui kurti. Pagal projektą "Medžiagų apdirbimas trumpų impulsų lazeriais ir diagnostika" (vadovas - dr. Gediminas Račiukaitis), kurį padeda įgyvendinti bendrovės "Ekspla" bei "Brown & Sharpe-Precizika", naudojant lazerį matavimo liniuočių iki 3,5 m ilgio šablono gamyba sutrumpėja nuo 2 savaičių (fotolitografija) iki 15 minučių.
Įgyvendindami projektą "Didelės energijos jonų srautais sutankintų optinių dangų technologijų sukūrimas" (vadovas - prof. habl. dr. Valdas Sirutkaitis) Fizikos instituto mokslininkai sukūrė lazerio spinduliuotei labai atsparių optinių dangų gamybos technologiją.

"Protingos" sistemos būstui
KTU , ir bendrovės "Katra" bei "Rubikon apskaitos sistemos" ėmėsi įgyvendinti projektą "Ateities būsto aukštosios technologijos ir įranga". Jo vadovas - KTU prof. dr. Egidijus Kazanavičius. Mokslininkai ir gamybininkai kuria būsto komforto gerinimo "protingą" sistemą, kuri centralizuotai valdytų ir kontroliuotų komunalinių paslaugų, automatikos, signalizacijos ir kitas sistemas, palaikytų ryšį tarp gyventojų ir namus prižiūrinčių organizacijų. Jau sukurti masinei gamybai tinkami būsto kompiuterio rio sistemine programinė įranga ir centralizuotas atsiskaitymo už komunalines paslaugas serveris.
Iš viso bendromis šalies mokslininkų ir gamybininkų pastangomis 2003-2005 metais įgyvendinami 22 projektai. "Juos vykdant buvo suformuotas intelektinis potencialas iš jaunų darbuotojų - universitetų absolventų. Jeigu Aukštųjų technologijų plėtros programos projektų finansavimas nutrūktų, dauguma pasiektų rezultatų taip ir liktų moksliniuose straipsniuose bei ataskaitose, o perspektyvus, patirties įgijęs jaunimas išsivažinėtų po pasaulį", - svarstė Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo vyriausioji specialistė dr. Vaiva Priudokienė.

Perspektyvu
Baigiantis Aukštųjų technologijų plėtros programos įgyvendinimo laikotarpiui programų tarybos, sudarytos iš žymiausių mokslininkų, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovų, pateikė rekomendacijas Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybai dėl programos tęstinumo, plėtros ir finansavimo 2007-2010 metais. Tarybos siūlo toliau dirbti ir tobulinti biotechnologijas, lazerių technologijas, nanotechnologijas bei elektronikos, mechatronikos, informacinių ir valdymo sistemų technologijas.
Pavyzdžiui, nanotechnologijų ir elektronikos srityje buvo įgyvendinami 4 projektai. Sukurtus naujus prietaisus gamins bendrovės "Elmika", "Geozondas" ir kitos. "Viena nanotechnologijų ir elektronikos tobulinimo krypčių galėtų būti susijusi su tolesne įvairios paskirties prietaisų miniatiūrizacija ir naujų technologinių procesų kūrimu bei diegimu", - kalbėjo Nanotechnologijų ir elektronikos krypties programos tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Steponas Ašmontas. Pasak jo, pastarųjų metų programos rezultatai rodo šios krypties perspektyvumą ir pritaikymą pramonėje (optiškai kintantys ženklai prekių ir dokumentų autentiškumui saugoti, nauji mikrobangų jutikliai, medžiagos ir struktūros naujos kartos vaizduokliams). "Vykdant šios krypties tyrimus galima tikėtis, kad Lietuvoje bus sukurtos šiuolaikinės elektroninės nanolifogranjos, interferencinės holografijos, nanoįs-paudimo litografijos technologijos ir kitų šiuolaikinių nanotechnologijų produktų. Dabar Lietuvoje tokių technologijų nėra", - teigė prof. Ašmontas. Jo manymu, produktų, kurie galėtų būti sukurti naudojant nanotechnologijas, sąrašas būtų gana ilgas. Juo labiau kad šia kryptimi dirba daug kvalifikuotų mokslinių kolektyvų universitetuose ir institutuose.

Būtinas tęstinumas
"Akivaizdu, jog mažesnis nei 4 metų finansavimo laikotarpis per trumpas norint įgyvendinti nors dalį sumanymų ir praktiškai panaudoti mokslo tyrimų metu gautus rezultatus. Kad būtų sukurti nauji Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės židiniai, perspektyvioms tyrėjų grupėms ir projektams reikia ilgalaikės paramos. Kaip rodo užsienio patirtis, aukštųjų technologijų srityje konkurencingiems produktams sukurti būtina mažiausiai dešimties metų nuolatinė parama", - tvirtino Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos pirmininkas prof. habil. dr. Ramutis Bansevičius.
2003-2005 metais įgyvendinant projektus ne tik sukurta naujų konkurencingų gaminių ir technologijų, bet iš dalies renovuota ir mokslinė bei techninė į programą įsitraukusių institucijų bazė. Tai turėtų paspartinti aukštųjų technologijų plėtrą šalyje, prisidėti prie mokslinių tyrimų pažangos ir konkurencingos ekonomikos kūrimo. Beje, fondo parama - bene vienintelis finansavimo šaltinis siekiant atnaujinti gana atsilikusią šalies mokslinių tyrimų bazę.
Pasak pašnekovų, tolesnis Aukštųjų technologijų plėtros programos finansavimas bus efektyvus ir naudingas tiek mokslui, tiek verslui.

Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos valstybiniu mokslo ir studijų fondu.

<< Grįžti